Istorijos pradžia
ISTORIJOS PRADŽIA
1853
AUKSO AMŽIUS
1926
GELEŽINĖ UŽDANGA
1940
VARDO SUSIGRĄŽINIMAS
1994
2024
Istorijos pradžia
Istorija prasideda tada, kai XIXa. viduryje verslininkas Rafailas Volfas įsteigia alaus daryklą. Verslą perima jo sūnus Iseras Beras Volfas, kurio vardu bravoras ir pavadinamas. Alaus darykla įsikuria tuometinėje Vilijampolėje.
1853m. įmonė tampa viena pirmųjų pramoninių daryklų rytiniame Baltijos jūros regione.
Greitai Karmelitų bažnyčios rajone, prie Nemuno ir geležinkelio stoties, pradeda veikti alaus daryklos “Engelman” pirmtakė. 1894 m. Ferdinandui Engelmanui priklausančią alaus daryklą nusiperka I. B. Volfas ir A. Soloveičikas. Naujieji savininkai palieka bravoro pavadinimą. Paraleliai veikia dvi alaus daryklos „I. B. Volfas“ ir „Engelman“, kurių alus plačiai žinomas už Kauno gubernijos ribų, pelno tarptautinių parodų medalius ir įgyja pripažinimą dar XIX a. pabaigoje.
1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, į Lietuvą grįžta karo metu pasitraukę į Rusijos gilumą „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ savininkai sparčiai atstatoma karo metais nukentėjusi Lietuvos pramonė, tarp kurių ir sudegęs Engelman bravoras. 1922 m. pradžioje Lietuvoje jau veikė 11 alaus daryklų, iš jų dvi stambiausios Kaune, tai – „I. B. Volfo“ ir akcinė bendrovė „Engelman“.
Aukso amžius
Anuomet traukinių stotyje išlipusį miesto svečią neretai pasitikdavo švelniai nosį kutenantis salyklo aromatas – bravore „I. B. Volfas-Engelman“ ruoštasi naujam alaus virimui. Kaunietis, ar miesto svečias karštą vasaros dieną užsukęs į garsiausius to meto restoranus „Metropolį“, „Versalį“ ir pasiteiravęs alaus išgirsdavo tik vieną pavadinimą „I. B. Volfas-Engelman“, o padavėjai siūlydavo paskanauti jų gaminto „Pilzeno“ alaus, lietuviškojo porterio, stipraus porterio „Imperial“, ar angliškojo alaus „Double“. Alaus, kurio kokybė Lietuvos ir užsienio parodose buvo įvertinta medaliais.
Bravoras tenkino visų skonius – nuo studento iki Prezidento. Alus ir vaisvandeniai vienodai šauniai puikavosi ant studentiško, kareiviško ar prezidentinio stalo. O „I. B. Volfo“ bravoro alus (dar nesujungus alaus daryklų) tapo 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo liudytoju – Prezidento Kazio Griniaus 60-ajam jubiliejui užsakytas alus, perversmo naktį, taip ir nebuvo įneštas į Prezidentūrą, nors vėliau jau Prezidentas Antanas Smetona, Antaninių proga, mėgdavo savo svečius vaišinti žymiuoju „I. B. Volfo-Engelman“ alumi.
Kauno legenda
Alaus daryklų „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ savininkai 1927 metais, taikydamiesi prie susidariusių sudėtingų rinkos sąlygų ir siekdami sumažinti gamybos sąnaudas bei padidinti bravorų pelną, sujungė šias įmones į „Sujungtų alaus daryklų, salyklo fabrikų ir vaisvandenių dirbtuvių „I. B. Volfas-Engelman“ akcinę bendrovę“ – įmonė tapo stambiausia alaus gamintoja ir užėmė iki 40 proc. anuometinės Lietuvos alaus rinkos.
Ši alaus darykla nuolat modernizuoja įrengimus, pirmoji Lietuvoje alaus gamyboje pradeda naudoti dirbtinį šaldymą. Iki tol ledo luitai buvo gabenti iš Nemuno ir laikomi rūsiuose, kad užtikrint šaldymą visus metus.
Specialiai 1930-ųjų jubiliejinių Vytauto Didžiojo metų Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodai bravoras išverda platų pripažinimą pelniusį tamsų „Parodos“ alų, kuriuo prekiauja firminiame I. B. Volfas-Engelman“ paviljone. Bravorą garsino „Pilzeno“ alaus, „Lietuviškasis porteris“, stiprusis porteris „Imperial“, angliškasis alus „Double“ ir kiti gėrimai. Be alaus buvo gaminami ir vaisvandeniai, stalo vanduo, bei sidras.
Ar daug kas šiandien sėdėdamas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje žino, jog „I. B. Volfas-Engelman“ buvo vieni iš naujojo muziejaus pastato statybos rėmėjų? O ar kas nors praeidamas pro atstatytą Vytauto Didžiojo paminklą Laisvės alėjoje pagalvoja, jog tarpukariu vieni iš jo mecenatų buvo taip pat „I.B. Volfas-Engelman“? Anuometinius aludarius drąsiai galime vadinti tikrais Lietuvos piliečiais. „I. B. Volfo-Engelman“ pelnytai gali vadintis Kauno legenda ir alumi Nr. 1 tarpukario Kaune.
Geležinė uždanga
1940 birželio mėnesį Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, alaus darykla nacionalizuojama, pakeičiamas ideologijos neatitinkantis įmonės pavadinimas ir alaus darykla pavadinama „Raudonąja pašvaiste“. Pirmosios sovietinės okupacijos metu (1940–1941 m.) alaus darykla vadinta „Raudonąja pašvaiste“. Kilus karui tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, Lietuvos teritoriją okupavus Vokietijos kariuomenei, vėl buvo pakeistas dabar jau vokiečių ideologijos nebeatitikęs pavadinimas. Vokiečių okupacijos metu (1941–1944 m.) alaus darykla, kurį laiką vadinta tiesiog „Pašvaiste“, bet netrukus buvo pavadinta „Perkūnu“. Alaus darykla susigrąžino iki karo užimtą prekybos arealą, tačiau beįsibėgėjančią alaus daryklos veiklą sustabdė antroji sovietinė okupacija.
1944–1959 m. įmonė vėl vadinta „Raudonąja pašvaiste“. Tačiau 1959 m. suformavus „Kauno alkoholinių ir bealkoholinių gėrimų kombinatą“, buvusi Engelman įmonė virto „Gamykla Nr.1“, o prijungta kita Kauno alaus darykla (Savanorių pr. apačioje buvęs tarpukariu „Ragutis“) buvo pavadinta „Gamykla Nr. 2“. Vėliau kombinatas buvo reorganizuotas ir nuo 1967 m. vadintas Kauno alaus kombinatu „Ragutis“, o 1971 m. kombinatas virto Kauno alaus susivienijimu „Ragutis“, tokį pavadinimą ir struktūrą išlaikęs iki 1990 m. XX a. 8–9 deš. įmonė buvo rekonstruota ir modernizuota. Kauno alaus susivienijimo „Ragutis“ įmonėse buvo gaminamas alus, vaisvandeniai, gira, gamintos kepimo mielės, miežių salyklas, duonos giros misos koncentratas, gamintos sausos medicininės alaus mielės, vanilinis cukrus. Birštono gamykla, kurioje buvo išpilstomas mineralinis vanduo „Vytautas“ ir „Birutė“, taip pat priklausė susivienijimui.
Sugrąžinimas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, bendrovei „Ragutis“ suteiktas Kauno valstybinės alaus daryklos statusas, nuo įmonės atsiskiria alaus darykla, iki tol vadinta „Gamykla Nr. 2“ ir pasivadina „Žalsvyčiu“. 1994 m. alaus darykla „Ragutis“ privatizuojama ir reorganizuojama į akcinę bendrovę.
1997 m. pradžioje 51 proc. „Ragučio“ akcijų įsigyja Čekijos kompanija „Pilsner Urquell“. Po dviejų metų čekai turimas AB „Ragutis“ akcijas parduoda Estijos alaus bendrovei, „A. le Coq“, kurią valdo Suomijos bendrovė „Olvi Plc.“ Suomiai alaus daryklos rekonstrukcijai ir gamybos procesų modernizacijai per pastaruosius 10 metų skyrė daugiau kaip 50 mln. Lt. Šiuo metu bendrovei „Olvi Plc“ priklauso 99,57 proc. AB „Ragutis“ akcijų, likusios – įmonės darbuotojams ir privatiems asmenims.
2011 balandžio 12 d. bravorui grąžintas istorinis jo pavadinimas – „Volfas Engelman“ kuris visada jam ir priklausė, tačiau istorijos tėkmėje buvo nustumtas į šalį. Šiandien Lietuvoje tai vienintelė alaus darykla, kurios pavadinime įrašytos įkūrėjų pavardės.
SKATINA PASITEMPTI
Šiuo metu alaus darykloje dirba >250 žmonių, nuo 2012m. jai vadovauja Marius Horbačauskas.
1999-2017 į bravoro plėtrą, rekonstrukciją ir gamybos procesų modernizaciją investuota per 50 mln. Eurų. Bravoras išsiplėtė 5 kartus.
2015 m. prijungiant gretimus žemės sklypus buvo susigrąžintos istorinės bravorui priklausiusios teritorijos.
2017 m. „Turbinų“ gatvei (buvusi seniau „Bravoro“) suteiktas „I.B. Volfo ir F. Engelmano“ pavadinimas.
2017 metais buvo įgyvendinta kūrybingo kolektyvo svajonė. Kapitaliai rekonstruotame antrame pagrindinio pastato aukšte įrengtas mini bravoras, kuriame gimsta naujos alaus rūšys. Ši kūrybinė edukacinė erdvė, mūsų pavadinta studija. Čia eksponuojami Volfas Engelman paveldo objektai. Lankytojai gali susipažinti su pagrindinėmis alaus gamybos žaliavomis, jas pauostyti ir paragauti. Sužinoti apie alaus medį ir taurių reikšmę degustuojant skirtingas alaus rūšis.
Antrą gyvavimo šimtmetį skaičiuojantis bravoras šiandien gamina ne tik alų, bet ir sidrą, alkoholinius kokteilius, girą, vaisvandenius, bei energinius gėrimus.
Įmonės darbuotojai nuolat kuria naujus gėrimus, labai daug dėmesio skiria inovacijoms, rūpinasi, kad vartotoją pasiektų itin kokybiškas šviežias alus.